Vėlinėms artėjant
Pirmosios lapkričio dienos – Visi Šventieji ir Vėlinės – kupinos rimties, susikaupimo, juk tai šventės, kai prisimename savo išėjusius artimuosius, lankome jų kapelius, uždegame žvakutes, pasimeldžiame. Mūsų mažieji ikimokyklinių grupių: ,,Ežiukų“, ,,Pelėdžiukų“, „Voveriukų“ vaikučiai, lydimi grupių auklėtojų, spalio 28 d. aplankė senąsias Prienų kapines. Vaikučiai žino, kad uždegta ant kapo žvakutė parodo ne tik, kad mes prisimename mirusįjį, bet ir sušildo, ramina vėles. Reikia nepamiršti, kad vaikai pagarbą mirusiems perima ne tiek iš lūpų į lūpas, kiek gražiu mūsų - suaugusiųjų pavyzdžiu. Nerašytos tradicijos suprantamos aiškiau ir išlieka ilgiau kiekvieno žmogaus širdyje.
Ši šventė gali kelti įvairiausių jausmų, mes, suaugusieji, suvokiame gyvenimo ir mirties ratą, tačiau kaip apie tai paaiškinti vaikui? Nuo ko ir kada pradėti?
Siūlome paskaityti vaikų psichoterapeutės Aurimos Dilienės nuomonę tema: ,,Vėlinės: kaip jas suprasti vaikui“.
Vaikų psichoterapeutė Aurima Dilienė teigia, jog šiuo klausimu nesutampa net specialistų nuomonės – vieni mano, jog nėra reikalo vaiko varginti šia sunkiai suvokiama informacija, kitų nuomone, kuriai pritaria ir Aurima, jog tai yra natūralu ir nereikėtų slėpti nuo vaikų, saugant juos nuo streso.
Pasak A. Dilienės, svarbu, kaip tai vaikui pateikiama ir kaip tai suvokia patys tėveliai. Ypač svarbu – jų pačių vidinis tikėjimas ir santykis su mirties reikšme, nes vaikas puikiai jaučia emocijas ir vidinius išgyvenimus. Jei patys tėvai jaučia mirties baimę, nepriimdami jos kaip normalaus gyvybės ir mirties tęstinumo, kaip natūralaus gamtos reiškinio, tuomet vaikui tai taip pat sunku suvokti. Fakto jie dar nesugeba sąmoningai suvokti, o emocijas jaučia. Taip perimama tėvų baimė ir vaikas gali jausti stresą.
Kokio amžiaus vaikas gali pradėti suvokti gyvenimo cikliškumą? „Tai individualu – labai priklauso nuo vaiko ir aplinkybių, kurių neįmanoma išvengti, - pasakoja A. Dilienė, - jei šeimoje kažkas miršta, tenka vaikui paaiškinti, kas atsitiko. Kai mirė mūsų vaikų močiutė, pasakojome, kad dabar ji vaikų angelas sargas.“ Jei vaikas nesusiduria su mirtimi, jam šios informacijos aiškinti ir nebūtina, nes iš aplinkos jis gauna didžiulius informacijos srautus ir ją suvokti nėra taip paprasta.
Kaip pateikti šią informaciją, kad vaikas ramiai ją priimtų ir suvoktų? A. Dilienė siūlo gyvenimą lyginti su gamtos ciklais – metų laikais, kuriuos vaikas mato, supranta jų kaitą. Pavasaris, kai gamta atbunda, kalasi žolė, sprogsta medžių lapai – tai gimimas, tai tu, jaunas žmogus. Vasara, sirpstančios uogos, vaisiai – branda, tai mama ir tėtis. Ruduo ir žiema – senatvė. Baltas sniegas, žili plaukai – pasakokite vaikui asociacijomis ir jam bus lengviau suprasti.
„Manau, kad per Visus Šventuosius ir Vėlines neverta vaikų palikti namie ir važiuoti lankyti artimųjų kapų vieniems, - teigia A. Dilienė, - Man patinka posakis, jos svarbu vaikui suteikti šaknis ir sparnus, ir aš juo remiuosi. O šaknys – tai žmogaus protėviai. Vaikui svarbu žinoti, kas jis yra, tai suteikia tvirtą pagrindą po kojomis.“
Pagal http://www.tindirindi.lt parengė meninio ugdymo pedagogė metodininkė Ž.Kondrotienė
Peržiūros: 477