Lankėmės Prienų krašto muziejuje
Prabėgus sočioms ir triukšmingoms Užgavėnėms mus pasitiko dar viena šventė – Vasario 16-toji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Paminėdami šią svarbią datą, mes su mažaisiais ,,Ežiukų”, ,,Voveriukų” ir ,,Kiškučių” grupių vaikučiais nutarėme aplankyti Prienų krašto muziejų. Nesvarbu, kad šalta, slidu, sninga ir vėjuota, mes drąsiai iškeliavome muziejaus link. Pakeliui į muziejų stebėjome gimtojo miesto gatves, apsnigtus medžius, praeivius ir džiaugėmės, kad gyvename mažame, bet gražiame miestelyje – Prienuose.
Muziejuje apžiūrėjome eksponuojamus tautodailės darbus, įrankius, skrynias. Mažieji ir auklėtojos atidžiai klausėsi pasakojimo apie įvairius senovinius darbo įrankius, kuriais naudojosi mūsų senoliai, stebėjome, kaip buvo lyginami lininiai audiniai, puošiamos sodais palubėse trobos, kokiais raštais buvo audžiamos margosios juostos.
Vėliau buvome pakviesti pasižiūrėti įvairiausių nuotraukų, menančių senuosius Prienus. Vaikai turėjo galimybę susipažinti su žymiais Prienų krašto žmonėmis, senaisiais miesto objektais, garsinusiais Prienus ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, herbu.
Atsisveikindamos muziejaus darbuotojos palinkėjo saugaus kelio bei pakvietė muziejuje apsilankyti pavasarį, kuomet vaikai galės pasiklausyti pačių gražiausių lietuvių liaudies pasakų. Eidami namo pasidžiaugėme, kad, kas kart apsilankę Prienų krašto muziejuje, apie savo gimtąjį kraštą sužinome vis kažką naujo, įdomaus, skatinančio susimąstyti apie žmones iš praeities, kurie kovojo, gynė, garsino ir kūrė mūsų gimtojo miesto ir visos šalies ateitį. Nepamirškime savo gimtojo miesto atsiradimo ir įkūrimo istorijos. Lai keliauja iš lūpų į lūpas mūsų senolių sukurtos legendos, mitai ir pasakojimai apie miestų ir miestelių, upių ir ežerų, kalnų ir piliakalnių atsiradimą. Lai mūsų patys mažiausieji mokosi pažinti savo kraštą, jo žmones, tautos tradicijas ir papročius. Ugdykime vaikų meilę gimtinei, tėvynei, gimtajai kalbai.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė S.Leonavičienė
