Aukime, kurkime, svajokime!
Kaip pavydu vaikučiams, dar nemokantiems skaityti, kai jie mato knygeles vartančius broliukus, sesutes ar vyresniuosius draugus. Todėl ima ir sukuria mažieji savo knygeles, kuriose atsiduria jų pačių sugalvoti stebuklingi nuotykiai, juos paaiškinantys piešinukai. Tokią knygelę perskaityti tikrai gali ne bet kas, o pasigėrėti – visi. Štai taip Prienų J. Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje atsirado įdomių, spalvingų ir labai įvairių knygučių paroda, surengta rajono priešmokyklinio ugdymo pedagogių, kurios kartu su mažaisiais ugdytiniais mielai imasi jų „leidybos“.
Tie, kas pamatė vaikų bibliotekoje rodomas įvairiausio dydžio, įvairiausių temų ir piešinių priešmokyklinukų kurtas knygeles, buvo nustebinti ir vaikučių, ir pedagogų išradingumo, kūrybiškumo. Tokių įdomių knygų neaptiksi nei vienoje lentynoje, ir įsigyti jų niekaip neįmanoma – tereikia stebėtis ir gėrėtis originaliu mokytojų sumanymu ir, žinoma, jų bei auklėtinių išmone. Juk vaikų sukurtas knygeles lydi ir aprašymai, pasakojimai, pamokymai, kaip reikia draugauti ir neapgauti, ką valgyti, kad augtum sveikas, ką daryti, kad žydėtų tavo prižiūrima gėlytė. Kiekvienoje knygelėje – mažųjų svajonės ir norai, tai, kas jiems įdomu, kas jaudina ir kelia rūpesčių. O juk jas kurdami jie ne tik išreiškia savo mintis, išskleidžia vaizduotės sparnus, bet ir mokosi – piešti, iliustruoti pasakojimus, kurti įvairius siužetus, veikėjus, kopijuoti ir rašyti raides, nuosekliai pasakoti.
Mažųjų rašytojų parodėle susidomėjo ir vaikų poetė Zita Gaižauskaitė. Ji labai apsidžiaugė, kad mokytojos vaikučius skatina pamilti knygeles, jomis domėtis, o kartu ir lavėti, atskleisti savo kūrybines galias. Be abejo, poetę, kaip ir pedagoges, labai liūdina vis mažėjantis vaikų domėjimasis knygomis, o kartu ir skurstanti jų kalba, minčių raiška, mokėjimas bendrauti. Juk daugelyje šeimų knygas išstumia kompiuteriai ir televizoriai. Todėl mokytojų pastangos šią klaidą ištaisyti labai reikalingos, net būtinos. Anot poetės, vaikystėje pasėti maži daigeliai laikui bėgant išauga į didelius daigus ir padeda didelius pamatus vaiko ateičiai. O kad mažuosius dar labiau džiugintų kūryba, Z. Gaižauskaitė padovanojo jiems savo knygelių, kartu su bibliotekos direktore Daiva Čepeliauskiene padėkojo pedagogėms už išradingumą, ugdant mažuosius skaitytojus, ir pakvietė būti dažnais svečiais bibliotekoje.
Kiek meilės knygai sėklų pasėta vaikų širdyse, tiek iš tų sėklų sudygs daigų. Ateinančiais metais ir vėl bus proga jų pasėti dar daugiau, nes mažieji kūrėjai ir jų mokytojos pasiryžę puoselėti šią gražią idėją.
Sandra Leonavičienė,
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė
