Ant mano delno guli duonelė

Paskelbta: Trečiadienis, 16 Balandis 2014

Duona vienas seniausių žmonių valgių. Jai skirta daug gražių žodžių, eilėraščių. Mūsų protėviai turėjo daug įvairių apeigų, tikėjimų, sunkiai dirbo, kad stalą galėtų papuošti nauju duonos kepalu. Tešlos ruošimas, duonos kepimas, laikymas, raikymas turėjo net savotiškas apeigas. B.Mackevičius rašė ,,Nuolat liesdami kvepiančios duonos riekes pripratome prie duonos, kaip prie oro, kuriuo kvėpuojame, kaip prie saulės, nešančios žemei gyvybę. Dažnai užmirštame, kad tikrojo duonos svorio negalime išmatuoti“, todėl ir šiandieną duona laikoma šventa.

 Kiekvieną dieną vaikai suvalgo bent riekelę duonos. Paima ją į ranką, kanda kąsnelį, kramto. Žino, kad tai duona. Kasdieninė, šventa duona. Duona nupirkta parduotuvėje. O kodėl ją reikia gerbti, kodėl seneliai sakydavo, kad „duona būtų skalsi“, „skalsos jums“, o tai reiškia, kad „linkiu nuolat ant stalo turėti duonos“, kad „jos niekad nepritrūktų. „Galima nueiti į parduotuvę ir nusipirkti duonos“, - sako vaikai. Jie nežino, kad reikia didelius darbus nudirbti, kad duona atkeliautų ant stalo. Todėl reikia supažindinti vaikus su duonos keliu nuo lauko iki stalo.

Mes, su priešmokyklinės grupės vaikais, lopšelyje – darželyje „Saulutė“ daug kalbėjomės apie duonelės ilgą kelią nuo lauko iki stalo: sekėme lietuvių liaudies pasakas, minėme mįsles, susipažinome su sakmėmis, prietarais, mįslėmis, patarlėmis apie duoną. Žaidėme įvairius lietuvių liaudies žaidimus, patys lipdėme ir minkėme „savo duonelę“. Taip pat susipažinome su grūdinėmis kultūromis, sėjome jas ir laukėme, kol sužaliuos želmenys. Siekdami kuo daugiau sužinoti apie ilgą ir sunkų duonelės kelią apsilankėme Prienų krašto muziejuje, kur kepėme duonelę. Siekdami įtvirtinti savo žinias ir perteikti jas tėveliams surengėme renginį „Ant mano delno guli duonelė“. Tėveliai ne tik visus vaišino pačių gamintais duonos kepiniais, bet ir duonos gira. Džiugių emocijų, geros nuotaikos tikrai netrūko. Visiems buvo džiugu, jog turėjome galimybę ne tik pabendrauti, bet ir pasidžiaugti, jog etnokultūriniai renginiai nepamiršti.

Daugiau nuotraukų fotogalerijoje

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė S. Leonavičienė.