DUONA UŽ AUKSĄ BRANGESNĖ

• 

    Mūsų protėviai duoną garbino kaip dievybę. Senovės lietuviai ją pelnydavo sunkiai dirbdami, todėl ypatingai brangino, gerbė, kūrė apie ją sakmes ir pasakas. Dabar, nusipirkę parduotuvėje duonos, per retai susimąstome, kokį ilgą kelią nukeliauja auksiniai grūdai prieš pavirsdami duonos kepaliuku... Gal todėl, visas duonos kelias ne kartą apdainuotas mūsų tautosakoje.

Ankstyvą pavasario rytą "Pelėdžiukų", "Voveriukų", "Ežiukų" ir "Kiškučių" grupės vaikučiai su savo auklėtojomis apsilankė Prienų Krašto muziejuje. Čia muziejaus darbuotojos su šypsenom pasitiko mažuosius "kepėjus". Nusiplovę rankas, tuoj visi kibo į darbą: iš paruoštos tešlos gamino duonos kepalėlius, puošė juos savo vardo raidelėmis bei kitais ornamentais, vėliau juos pašovė į įkaitintą krosnį. Kol duonelė kepė, vaikučiai nenuobodžiavo: klausėsi pasakojimų apie duonelės kepimo tradicijas, dainavo dainas, minė mįsles. Iškeptus duonos kepalėlius, sudėtus į lininius maišelius, visi su džiaugsmu nešėsi namo. Pačių iškepta duonele, vaikučiai pažadėjo pavaišinti visus šeimos narius.

Daugiau nuotraukų fotogalerijoje

Aklėtoja Danguolė Mikalauskienė