Laukiam žiemos...
„Ruduo jau lyg praėjo, o žiema nesirodė. Vilius Honorijus kaskart lipdavo ant stogo pažiūrėti, ar neateina žvaigždžių takais snieguota Žiema, ar neatsiveda Kalėdų, o šios ar tik neatneša jam, doram peliukui Viliui Honorijui slidelių riestomis nosikėmis. Bet ne – žvaigždžių takai šluote iššluoti.“ (ištrauka iš N. Kepenienės „Kalėdos atšliuožia slidėmis“)
Laukiame žiemos ir mes, patys mažiausieji „Peliukų“ grupės ugdytiniai. Šį rytą prisiminėme, kiek džiaugsmo ir linksmybių atneša žiema, kaip smagu baltą, gilią žiemą lipdyti sniego senį, čiuožti rogutėmis nuo kalniuko. O kokie nuostabūs būna spindintys varvekliai ir apšerkšniję medžiai! Tačiau pažvelgus pro langą, į retkarčiais pasirodančią saulutę – žiemos tikrai nematyti. Tad, belaukiant pirmojo sniego, grupės vaikučiai su tėveliais kūrė paveikslą „Seka pasaką žiema“.
Diena po dienos artėjame prie Didžiųjų švenčių ir taip norime, kad jos būtų baltos, baltos...
Grupės auklėtoja A. Kreivėnienė
