Tarptautinė triukšmo suvokimo diena
Kiekvienais metais paskutinį balandžio mėnesio trečiadienį minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena, kuri skirta atkreipti visuomenės dėmesį į visiems aktualią triukšmo problemą ir skatinti tylesnių namų, tylesnių ugdymo įstaigų bei tylesnės poilsio aplinkos sukūrimą.
Šiuolaikiniame pasaulyje, mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai įvairūs garsai vis dažniau perauga į varginantį žmogaus klausą – triukšmą.
Garso poveikis žmogui yra nepaprastas. Dar būdami motinos įsčiose mes atpažįstame savo motinos, tėvo balsą, jaučiame melodiją, reaguojame į įvairius garsus. Mes atsipalaiduojame klausydami gamtos garsų ar klasikinės muzikos, o būdami triukšme įsitempiame ir nusiteikiame agresyviai. Ištartas žodis ar sudainuota melodija gali sužeisti ar pagydyti. Mes girdime ne tik ausimis, bet ir visu kūnu jaučiame garso virpėjimą.
Žmogus girdi 16-20 000 Hz dažnio garsus. Tačiau žmogaus ausis nevienodai jautri įvairaus dažnio garsams: jautriausia ji 500 – 3000 Hz. garsams, t.y. kalbiniams dažniams. Pagal dažnį garsai skirstomi į: žemo 20-350 Hz., vidutinio 350-800 Hz ir aukšto dažnio 800-20000 Hz garsus.
Naudinga žinoti, kokį triukšmą paprastai sukelia mus supantys triukšmo šaltiniai:
- 30dB(A) – šnabždesys, girdimas 1 metro atstumu, lapų šnaresys
- 50 dB(A) – lietus
- 50-60 dB(A) – įprastinė kalba
- 60 dB(A) – elektrinė barzdos skutimo mašinėlė
- 80 dB(A) – durų, telefono skambutis
- 85 dB(A) – sunkvežimis
- 90 dB(A) – riksmas
- 95-110 dB(A) – motociklas
- 110 dB(A) – šūvis į orą
- 140 dB(A) – lėktuvo variklis
Daugelyje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena svarbiausia ekologine problema. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą...
Triukšmo lygis aplinkoje didėja milžinišku greičiu. Net apie 120 milijonų žmonių turi klausos sutrikimų.
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad triukšmas kasmet didėja 1-3 decibelais, ir prognozuoja, jog plėtojantis šiuolaikinei technikai triukšmo lygis per 15 metų turėtų padvigubėti.
Deja, dabar triukšmo tiek daug, kad, rodos, jo net nebegirdime. Triukšmas apgaulingas, nes jo neigiama įtaka organizmui iš pirmo žvilgsnio yra neapčiuopiama. Kiekvienam patiriančiam triukšmo poveikį gresia potenciali rizika. Kuo aukštesnis triukšmo lygis ir kuo ilgiau trunka jo poveikis, tuo didesnė rizika nukentėti nuo žalingo triukšmo poveikio.
Triukšmo problema aktuali ne tik gamybos ir pramonės šakose. Pripažįstama, kad triukšmas yra rimta problema ir paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, švietimo bei sveikatos apsaugos srityse, baruose ir restoranuose...
Leidžiama sanitarinė triukšmo norma, kuri įvairiose šalyse mažai skiriasi, yra 80-85 dB.
Nuolatinis triukšmas veikia kaip nervinę įtampą ir stresą sukeliantis veiksnys, todėl yra priskiriamas prie fizikinių veiksnių, skatinančių ligų atsiradimą ir progresavimą :
- klausos pažeidimas ar net visiškas apkurtimas,
- kalbos nesupratimas,
- miego sutrikimai,
- fiziologinių funkcijų sutrikimai,
- psichikos sutrikimai,
- mokslo ir kitų laimėjimų blogėjimas,
- socialiniai bei elgsenos pakitimai (dirglumas, agresyvumas ir pan. )
- formuojasi neurozės (isterija, nerimas, depresija, baimės, asmenybės sutrikimai irt.)
Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia organizmo vidinės terpės (homeostazės) pakitimus, kuriuos lydi: širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiai, padidinta emocinė įtampa, širdies susitraukimų dažnio pagreitėjimas, periferinių kraujagyslių susiaurėjimas, miokardo infarkto rizika, senėjimo procesų pagreitėjimas.
Ilgai būnant triukšmingoje aplinkoje, vystosi klausos organo pokyčiai, kurių dydis priklauso nuo triukšmo intensyvumo. Kuo triukšmas didesnis, kuo poveikis ilgesnis, tuo ir pažeidimas yra rimtesnis. Nuolatinis triukšmas sukelia klausos nervinių ląstelių nuovargį. Jos dėl nuolatinio dirginimo išnaudoja savo energijos išteklius ir nustoja reaguoti į garsinį stimuliavimą. Prasideda klausos nervinių ląstelių degeneracija ir galiausiai ląstelės miršta. Nėra duomenų, kad pažeistos ar mirusios klausos nervinės ląstelės galėtų atsinaujinti ar būtų pakeistos kitomis.
Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą Eglė Orechovienė
Peržiūros: 105
